Ginkmedis dviskiautis

  • Ginkmedis dviskiautis (lot. Ginkgo biloba)

    GINKMEDIS DVISKIAUTIS

    Vasaržalis, dvinamis augalas, nors retkačiais aptinkami vienanamiai medžiai.

    Ginkmedis - seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 300 milijonų metų. Visi artimieji ir net tolimieji ginkmedžio giminaičiai jau seniai išnyko iš žemės paviršiaus, todėl tarp augalų, kurie gyvena mūsų planetoje, nėra panašiu į ginkmedį. 

    Savaime auga Kinijoje. Lietuvoje labai retas. Vertingas kaip retas dekoratyvinis medis.

    Ginkmedžio lapai naudojami medicinoje sutrikus periferinės ir centrinės nervų sistemos laidumui, susilpnėjus atminčiai, smegenų kraujotakai, sergant astma, tinka arteriniam kraujospūdžiui reguliuoti. Ginkmedžio lapai naudojami arbatai.

    Iš džiovintų lapų ruošiamas ekstraktas ir naudojamas kaip vaistas.

    Ginkmedžio sėklos dažniausiai naudojamos tradicinėje kinų ir japonų medicinoje.

    Užauga: iki 10 - 30 m aukščio.

    Spalva: vasarą lapai žali, rudenį pagelsta.
    Sodinimo vieta: saulėta, užuovėja.
    Dirva: nereiklus, nepakenčia užmirkstančio dirvožiemio.
    Atsparumas: šalčiui ir oro užterštumui atsparus.
    Pritaikymas: dideliuose soduose, parkuose, miestų skveruose. Vertingas kaip retas dekoratyvinis medis.
    Sodinukai vazone, 0.3 m aukščio, 2-jų metų.
    Užauginta Lietuvoje.

    700